- skliundžiumis
- skliùndžiumis adv. NdŽ, skliundžiumìs KŽ, skliuñdžiums žr. skliundžiomis 1: Kad paimsiu pantį, tai eiste skliuñdžiums! Krž. | Skliundžiumìs išėjo upis į platumą (per potvynį) JI162. ^ Kad meškai gilė užkrinta – surinka, o kad šaka– skliundžiumis nueita LMD(I).
Dictionary of the Lithuanian Language.